Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Spalio 23 yra 296-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 297-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 69 dienos.
(kol kas neįvestos)
[taisyti] Vardadieniai
Sanginas – Ramvydė – Odilija
[taisyti] Šią dieną Lietuvoje
- 1988 - Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime išrinktas Sąjūdžio Seimas;
- 2001 - Lietuva pasirašė ekstradicijos sutartį su JAV.
[taisyti] Gimimo dienos
Gimimo dienos Lietuvoje
Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio. |
- 1810 m. – Henrikas Dmachauskas, Lietuvos skulptorius, 1831 m. ir 1863 m. sukilimų dalyvis (m. 1863 m.).
- 1869 m. – Pranciškus Žadeikis, Lietuvos kunigas, garbės kanauninkas, Skuodo dekanas, rašytojas, vertėjas (m. 1933 m.).
- 1880 m. – Kazimieras Jokantas, Lietuvos valstybės veikėjas, pedagogas, gydytojas (m. 1942 m.).
- 1894 m. – Antanas Stulga, vargonininkas, chorvedys, stomatologas (m. 1982 m.).
- 1896 m. – Kęstutis Bulota, inžinierius statybininkas, sporto veikėjas, dviračių sporto, greitojo čiuožimo, ledo ritulio ir kitų sporto šakų pradininkas Lietuvoje (m. 1941 m.).
- 1897 m. – Stasys Laucius, poetas, dramaturgas, žurnalistas (m. 1965 m.).
- 1909 m. – Borisas Popovas, buvęs tarybinis partinis veikėjas (m. 1993 m.).
- 1910 m. – Leonas Bajorūnas, lietuvių kultūrtechnikos inžinierius, inžinerinių mokslų daktaras (1943) (m. 1994 m.).
- 1912 m. – Ona Dokalskaitė-Paškevičienė, lietuvių kilmės JAV tapytoja.
- 1920 m. – Agnė Lukšytė-Meiliūnienė, Lietuvos rašytoja.
- 1924 m. – Vaclovas Tamašauskas, ilgametis Šiaulių Šiaulių dramos teatro aktorius. Sukūrė per 120 vaidmenų. 2004 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (m. 2008 m.).
- 1930 m. – Vytautas Majoras, žymus Klaipėdos krašto tautodailininkas (m. 2006 m.).
- 1933 m. – Julijonas Jonas Kaladė, Lietuvos fizikas, fizinių mokslų daktaras.
- 1952 m. – Rimantas Armonas, Lietuvos violončelininkas, pedagogas.
- 1953 m.:
- 1957 m. – Raimundas Palaitis, Lietuvos ir Palangos miesto politikas, LR vidaus reikalų ministras.
- 1960 m.:
- 1963 m. – Edminas Bagdonas, lietuvių diplomatas.
- 1979 m. – Arvydas Čepulis, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis daugkartinių Rumunijos čempionų Ploiesto „Asesoft“ komandoje.
- 1985 m. – Artas, Lietuvos popmuzikos atlikėjas, pramogų verslo atstovas, kurio pirmas singlas „Mūsų norai" išleistas 2003 m.
|
Mirtys Lietuvoje
Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio. |
- 1865 m. – Maksimas Černiakas, Lietuvos 1863 m. sukilimo veikėjas (g. 1833 m.).
- 1939 m. – Mykolas Ksaveras Mockus, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, pastorius (g. 1864 m.).
- 1966 m. – Jonas Misiūra, Lietuvos gydytojas terapeutas, medicinos mokslų daktaras (g. 1917 m.).
- 1975 m. – Jonas Zdanius, smuikininkas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius, kultūros veikėjas (g. 1913 m.).
- 1978 m. – Viktoras Micelmacheris, Lietuvos gydytojas, medicinos istorikas, medicinos mokslų daktaras (g. 1904 m.).
- 1989 m. – Pranas Dūmanas, vargonininkas, chorvedys ir pedagogas (g. 1924 m.).
- 2000 m. – Ieva Gurinaitė-Paskienė, Lietuvos teatro ir kino aktorė (g. 1916 m.).
- 2003 m. – Birutė Ignatavičiūtė, Lietuvos gydytoja ftiziatrė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (g. 1924 m.).
- 2005 m. – Genovaitė Kvedaraitė – Randienė, mokytoja, poetė, prozininkė (g. 1923 m.).
- 2007 m. – Algimantas Dziegoraitis, Lietuvos teisininkas, advokatas, teisėtyrininkas administratyvistas, socialinių mokslų daktaras, Mykolo Romerio universiteto docentas (g. 1939 m.).
- 2009 m.:
- Algis Skačkauskas, dailininkas, dailės pedagogas, vienas iškiliausių XX a. antros pusės Lietuvos tapytojų (g. 1955 m.).
- Monika Bičiūnienė, Lietuvos tautodailininkė tapytoja (g. 1910 m.).
- Rimantas Krupickas, Lietuvos geografas, fizinių mokslų daktaras, žygeivių judėjimo Lietuvoje pradininkas, Tautinio ąžuolyno iniciatorius, Jaunųjų Geografų Mokyklos įkūrėjas (g. 1943 m.).
- Vaclovas Dargužas, veterinaras, Šveicarijos lietuvių visuomenės veikėjas, Vilniaus universiteto garbės daktaras, VU bibliotekos mecenatas[1] (g. 1920 m.).
|
[taisyti] Šią dieną pasaulyje
- 1991 - Paleistas SSRS Valstybės Saugumo komitetas (KGB), užsiiminėjęs žvalgyba, kontržvalgyba bei vykdęs masines represijas, organizavęs politinius procesus prieš "liaudies priešus";
- 2001 – Apple Computer išleido pirmą iPod'ą;
- 2002 - Maskvoje teatrą užgrobė čečėnų teroristai. Įkaitais tapo miuziklo "Nord-Ost" žiūrovai. 129 iš 750 įkaitų žuvo Rusijos specialiosios paskirties pajėgoms šturmavus pastatą.
[taisyti] Gimimo dienos
Gimimo dienos pasaulyje
Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio. |
- 1636 m. – Jadvyga Eleonora iš Šlėzvigo-Holšteino-Gotorpo, Oldenburgo dinastijos princesė, Švedijos karaliaus Karolio X Gustavo žmona (m. 1715 m.).
- 1715 m. – Petras II, Rusijos caras ir imperatorius 1727–1730 m (m. 1730 m.).
- 1813 m. – Liudvigas Leichhardtas, vokiečių tyrinėtojas, gamtininkas (m. 1848 m.).
- 1897 m. – Dmitrijus Pavlovas, tarybinis karinis veikėjas, Tarybų Sąjungos didvyris. 1941 m. liepos 22 d. sušaudytas. Palaidotas NKVD poligone netoli Maskvos (m. 1941 m.).
- 1908 m. – Ilja Michailovičius Frankas, Rusijos fizikas ir Nobelio premijos laureatas (m. 1990 m.).
- 1913 m. – Juozas Aleksonis, tarybinis partizanas-pogrindininkas, Tarybų Sąjungos didvyris (m. 1944 m.).
- 1919 m. – Paulis Kalva, latvių vertėjas, poetas. Vienas žymiausių lietuvių literatūros vertėjų į latvių kalbą (m. 2003 m.).
- 1920 m.:
- 1940 m. – Edison Arantes do Nascimento, brazilų futbolininkas, vienas geriausių visų laikų futbolininkų.
- 1942 m. – Džonas Maiklas Kraitonas, JAV rašytojas, kino ir televizijos prodiuseris, režisierius ir gydytojas. Labiausiai žinomas už mokslinės fantastikos ir trilerio kūrinius (m. 2008 m.).
- 1951 m. – Fatmir Sejdiu, antrasis ir dabartinis Kosovo prezidentas. Jo valdymo metais, 2008 m. vasario 17 d., Kosovas paskelbė nepriklausomybę.
- 1954 m. – Ang Lee, taivaniečių kilmės kino režisierius.
- 1956 m. – Dianne Reeves, džiazo dainininkė, atlikėja.
- 1957 m.:
- 1971 m. – Valentīns Lobaņovs, Latvijos futbolininkas.
- 1973 m. – Kristianas Deilis, Škotijos futbolininkas. Gynėjas, vienas Škotijos rinktinės lyderių.
- 1977 m. – Aleksandras Iašvilis, futbolininkas, Gruzijos rinktinės ir Karlsruher SC klubo puolėjas.
- 1980 m. – Mate Biličius, Kroatijos futbolininkas, žaidžiantis puolėjo pozicijoje. Dabar rungtyniauja Ispanijos klube Sporting de Gijón.
- 1990 m. – Stanislavas Emelianovas, Rusijos lengvaatletis, kuris specializuojasi sportinio ėjimo rungtyse. Būdamas vos 19 metų laimėjo Europos čempionato aukso medalį.
|
Mirtys pasaulyje
Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio. |
- 1869 m. – Edvardas Smitas-Stenlis, buvo anglų įstatymų leidėjas, tris kart Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas, ilgiausiai Konservatorių partijai vadovavęs politikas. Iki 1834 metų buvo žinomas kaip Edvardas Stenlis, o 1834-1851 kaip lordas Stenlis. Stenlis yra vienas iš tik keturių Jungtinės Karalystės premjerų, ėjęs pareigas ministro pirmininko pareigas tris ar daugiau kartų atskirais laiko tarpais (ne iš eilės).[2] Tačiau Edvardo Smito-Stenlio vadovavimas ministrų kabinetui kiekvienu iš jo vadovavimo periodu truko mažiau nei dvejus metus, ir iš viso premjero pareigas jis ėjo kiek daugiau nei ketverius metus - mažiau nei dagumą kitų Didžiosios Britanijos premjerų (g. 1799 m.).
- 1957 m. – Kristianas Dioras, prancūzų mados dizaineris[3] (g. 1905 m.).
- 1971 m. – Vytautas Baliukevičius, lietuvių kilmės Romos katalikų kunigas Lenkijoje, Suvalkų dekanato vicedekanas (g. 1891 m.).
- 1986 m. – Edward Adelbert Doisy, 1943 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[4] (g. 1893 m.).
- 1990 m. – Louis Althusser, prancūzų filosofas[5] (g. 1918 m.).
- 2009 m. – Walther Fürst, vokiečių teisininkas, teisėjas, buvęs Vokietijos Federalinio Administracinio teismo (BVerwG) vicepirmininkas, vėliau - ir pirmininkas (g. 1912 m.).
|
Vikiteka
