Sofija Kanopkaitė
 |
|
|---|---|
| Gimė: | 1926 m. kovo 3 d. Alionyse, Širvintų valsčius |
| Veikla: | Lietuvos biochemikė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. |
Sofija Kanopkaitė (g. 1926 m. kovo 3 d. Alionyse, Širvintų valsčius) – Lietuvos biochemikė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
Turinys |
[taisyti] Biografija
1952 m. baigė Vilniaus universitetą. 1968 m. biologijos mokslų daktarė. 1976 m. Lietuvos mokslų akademijos narė korespondentė. 2000 m. Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademikė.
1957-1959 m. dirbo Biologijos institute, 1959-1967 m. – Botanikos institute, 1963-1967 m. Mikroorganizmų biochemijos sektoriaus vadovė, 1967-1990 m. – Biochemijos institute, 1967-1980 m. Mikroorganizmų biochemijos sektoriaus, 1980-1986 m. to paties pavadinimo laboratorijos vadovė, 1990-1993 m. – Imunologijos institute, nuo 1974 m. profesorė. 1972-1992 m. ir 1994-2000 m. Lietuvos biochemikų draugijos pirmininkė.
[taisyti] Mokslinė veikla
Pirmoji molekulinės vitaminologijos specialistė Lietuvoje. Svarbiausi darbai – vitaminų kofermentų biosintezė ir cheminė sintezė, funkcijos, veikimo mechanizmas, jų santykis ir svarba nukleorūgštims, baltymams ir biopolimerų metilinimui ląstelėse. Paskelbė apie 300 mokslinių darbų, 3 išradimų autorė, su kitais.[1]
[taisyti] Bibliografija
- Kobalaminai, 1978 m., rusų k.
- Eksperimentinė vitaminologija, su kitais, 1979 m., rusų k.
- Kai ląstelė suserga, su kitais, 1980 m.
- Metalų jonai biologinėse sistemose, su kitais, 1980 m., anglų k.
- Pašarinių priedų žinynas, su kitais, 1990 m., rusų k.
- Biocheminiai ir medicininiai kobalaminų (B a grupės vitaminų) aspektai, su kitais, 1990 m., rusų k.
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Sofija Kanopkaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, 337 psl.
