Dituva grįžta!

Taigi, regis liko dar pora valandų iki duoto pažado įvykdymo.

Prieš keletą savaičių teko būti Klaipėdoje. Visiškai neplanuojant, betgi visiškai ir absoliučiai neplanuojant, kažkur apie 14.30, važiuojat greitkeliu Klaipėda-Dreverna pavyko užsukti į "jau turėsiantį būti visai užsidariusį" Dituvos sendaiktyną.

Ir iš tiesų, dauguma prekiautojų jau rinkosi ir tvarkėsi savo daiktus. Įdomiausi radiniai aišku ten, kur jų mažiausiai tikiesi! O.... vargeli.... Gal būčiau ir daugiau pasirinkusi, betgi reikia ir kitiems pirkėjams palikti.

Radiniai ir kainos palyginimui - jums prieš akis. Kainos nurodytos su PVM.
Bet tai - dar ne geriausia naujiena. Pati geriausia naujiena yra tai, kad vasarą Dituvos sendaikčių turgus sugrįžta į savo pradinę ir pačią nuostabiausią lokaciją - ant pievutės! Ten, kur pavargus galėjai nusnūsti truputį: Valio Dituvai! Laukiu vasaros ir kelionių į Klaipėdą!

Ir toliau šukuojam blusturgius!

Tenka pripažinti, kuo toliau, tuo labiau man patinka mokytnamio blusturgis: čia visuomet geri daiktai geromis kainomis iš gerų žmonių. Kažkaip... vietom... net derėtis nepatogu.

Kaklo papuošalas už tik 1 lt. (Ai, daviau du... Nes iš duktės žvilgsnio supratau, kad mama užsiprašė per mažai)

Segė į agrobaltą - 3 litai! Pasigendu tešmens, bet kaip už 3 litus, galiu apsieiti ir be jo.

Nežinantiems - puiki žinia: Vilniaus senamiestyje atsidarė dar vienas sendaikčių turgus - kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 (berods iki 15 val.?) Arklių gatvės skersgatvyje vyksta štai toks dūzgimas:

Prekeiviai iš Lietuvos, o kartais ir iš Latvijos siūlo kažką labai panašaus, ką paprastai galima rasti sendaiktyne ant Tauro kalno (O gal tie prekeiviai iš ten ir yra?). Pasiūla - turtingesnė nei mokytojų namų kiemelyje, bet jau kainos, kainos!...

Palyginimui: ta pati karvė-broškė be spenių čia jau kainavo nei daug nei mažai - 40 litų!...

Čia sendaikčiai parduodami numizmatinėmis kainomis. Ir išvis, prieš perkant ką nors čia, būtinas bent minimalus vaikščiojimo po blusturgius stažas ir išprusimas, kitaip gali permokėti ne vieną šimtą litų.
- Šitam žiedui 170 metų...
Kurgi ne, ir greičiausiai jį nešiojo Napoleno senelė?

Bet buvo kur akis paganyti, ypač porceliano mylėtojams:

Arba šitas stalelis...

Porcelianines caraites, ondatras ir geišas galima laikyti ant sekcijos.
Ir vis dėlto aš kai ką pirkau! Pamenu iš vaikystės, mes turėjom gal 4 tokius šaukštelius. Paskui jų su laiku liko 3, tada 2, dabar gal tik 1? 9 litai už emocinį pirkinį - nedaug...

Pabaigai - grobis iš Dituvos. Taip ir nesupratau, sugrąžino prekeivius į pievutę, ar juos vis dar laiko prievartos būdu tame baisiame aptvare. Trečiadienis Dituvoje nėra toks populiarus kaip šeštadienis, bet šita suknutė buvo verta kelionės: 25 litai už visiškai naują suknelę su kaina ant etiketės 50 svarų???

Atleiskit, nelyginau... Baisiai jau karšta...

Kam trukdo sendaikčių turgeliai?

Štai toks kraštovaizdis paprastai pasitikdavo senienų mylėtoją Dituvoje. Buvo:

Yra: Senojoje prekyvietės vietoje galėjai kad ir basas vaikščioti - žolytė, švaru, ekologika! Batus matuotis - vienas smagumas. O pavargus - galėjai nusnūsti truputį: Bet kažkoks vietinis apsukruolis užčiuopęs klondaiką, nutarė, kad prekeiviams čia nepatogu: mažoka tualetų, apsaugos ir reglamentų, todėl paragrafo pagalba suvarė juos į tokį aptvertą rezervatą, kuriame kepina saulė nenaudingą plotą. Saulėje svylanti danga iš asfalto ir dervos atliekų skleidė nemalonų kelių tiesimo kvapą ir nuodijo arčiausiai jos esančius - vaikus. Prekeiviai priversti glaustis arti vienas kito, o pirkėjai - grūstis tarp jų. "Saugokit pinigines" - įspėjo viena prekeivė. Ten kur spūstys - ten ir kišenvagiai, nors tokio įspėjimo ankstesnėje turgavietėje girdėti neteko. Niekas čia nenorėjo užsibūti - nei pirkėjai, nei prekeiviai, kurie tvirtino čia neliksią. Jeigu taip ir toliau viskas vyks, šie prekeiviai netrukus persikels į neseniai atsidariusį Klaipėdos sendaikčių turgelį pačiame senamiestyje, šalia parodų rūmų. O jis, regis, turi potencialą.Kokia išdidi iškaba! Ir dar blynai! Vox populi - kas keliolika minučių skaitomos paskutinės naujienos iš vykstančio turgaus ir kviečiama prisijungti prie ten pat vykstančių renginių! Vienas jų - mankšta, kurią darė ir prekeiviai ir pirkėjai! Muzika, mankšta, blynai su arbata ir sendaikčiai, gera nuotaika - štai ko verta ateiti į Klaipėdos senamiestį sekmadieniais. Iki pasimatymo Klaipėdoje!

P.S. Regis pamiršau padaryti keletą nuotraukų su Klaipėdos sendaikčiais. Bet jų ten tikrai yra, netgi nusipirkau vieną daikčiuką, bet apie jį - kitą kartą :).

Blusturgių gėrybės - sezonas atidaromas!

Nežinau kaip jūs, bet aš jau prieš gerą mėnesį atidariau blusturgių sezoną. Kodėl nerašiau? Todėl, kad ne visuomet grįšti iš jų praturtėjęs gėrybių, todėl jungiu visus įspūdžius į vieną reportažą.

Kažkas iš skaitytojų nuolat teiravosi, ar jau veikia Dituvos sendaikčių turgus. Taip, jis jau veikia, nors manau, jis net ir ne sezono metu nebūna uždarytas.

Nors sendaikčių ten dar buvo mažoka. Dauguma prekeivių siūlė tai, ką mačiau dar pernai. O dviejų ilgų darbastalių su daugybe indų, vazų ir taurelių iš viso nebuvo. Apmaudu.

Vienok... ant vieno stalo buvo parduodamos... kūno dalys!... Nenuostabu, kai pardavinėjamos galvos, bet čia... jergau, tai buvo kažkas, ką nešioja nebent Lopezų Dženiferė:

Vienas užpakalis buvo juodas, o kitas - bėžinis!!! Aš neklausiau, koks tai dydis ir kieno gamybos, nes bijojau išgirsti tą nuvalkiotą pasakaitę: čia labai geras, pasilikau sau, bet mano pasirodo vienu dydžiu didesnis...


Dievaži, gal aš per retai vaikštau po specializuotas parduotuves, bet... o gal vis dėlto vertėjo pasimatuot? Na, į darbą, ar į sodą.

Be poros skudurėlių Dituvoje daugiau neradau nieko. Užtat sustojau trumpam pasigėrėti prie Vilhelmo kanalo:


O Rietavo sendaikčių turguje radau vieną mielą indelį - jame ketinu laikyti cinamono lazdeles. Žr. apatinėje lentynoje, pavadinimu "Briedis šiaurėje":


Užsukom į Rietavo dvaro parką, kuriame jau skleidėsi pirmieji pumpurai:


O Kunigaikščių alėjoje kelmais kelmais žėlė ožkabarzdžiai. Parkas - didžiulis. Rekomenduotina pasivaikčioti ypač praleidus valandą kitą dulkėtame Rietavo turguje.


O vakar mane maloniai nustebino Mokytojų namų kiemelio blusturgis. Išėjau iš jo ne tuščiomis, ir dar nuo kai kurių pirkinių vos susiturėjau, taigi vertinkit:

Ryžių degtinės butelaitis į mano baltai-mėlyną kolekciją. Prekeivė sakė, kad čia vietnamiečių, nors jokių kilmės sertifikatų ant jo nerasta. Įdomūs motyvai: vienoje pusėje - kokosų vagys:

kitoje - kirpėjų dienos Silmačiuose (siūlyti variantus). Bet kuriuo atveju, tikrai rankų darbas, o ir piešiniai - originalūs. Dar neturėjau nieko rytietiško balto-mėlyno. Dabar turiu.

Ši segė, kurią nuskyniau vos įžengusi į kiemelį, verta pačios Madlenos Olbrait NATO viršūnių susitikime! Labai tiks į dekoletė, einant į milongą:

Bet tai dar ne viskas.

Niekada netikėjau, kad blusturgyje galiu rasti tai, ką išties kolekcionuoju jau gal 10 metų: tai buvo pats tikriausias vinilinis tango!

Taip, turiu jų nemažai ir mano kolekcijoje yra vokiečių, slovakų, rusų tango... bet tai buvo PATS TIKRIAUSIAS ARGENTINIETIŠKAS TANGO SINGLAS - C. Castillo "Organito de la tarde"!!!

Kitoje pusėje - lenkiškas tango, kurio irgi neturėjau savo kuklioje senovinių vinilinių tango kolekcijoje. Deja, šioje pusėje labiau girdimi treškėjimai nei muzika, ir vis dėlto man šis radinys - vienas pačių nerealiausių!

Kaip skamba "Organito de la tarde", galite maždaug įsivaizduoti iš šio įrašo. Sakau "maždaug" todėl, kad maniškėje plokštelėje tango atlieka visai kitas orkestras.

Kaip skambės tango - priklauso ne nuo kompozitoriaus, o nuo... jį atliekančio orkestro. Todėl tas pats kūrinys skirtingų muzikantų rankose suskamba visai naujai.

Viskas, užsivedžiau. Noriu šokti. Vėl!

Dituvos magija

Konkursą "Mano naftalininė vasara" transformavus į skaitytojų reportažų ciklą, tęsiame tradiciją: rodomės ir giriamės, ko ten galima rasti. Jeigu ir jūs lankotės baraklynuose, deratės juose ir randate ten įdomių radinių - fotografuokite juos! O jeigu jūs juos dar ir nusiperkate - siųskite fotografijas su komentarais! Mums viskas įdomu!

Netikiu, kad baraklynai šiuo metu nevyksta ir kad žmonės juose nesilanko. Aišku, gal ir ne taip juose jauku kaip vasarą, o vis dėlto gražių dalykų galima juose rasti nepriklausomai nuo sezono.

Šįkart - mažas fotoreportažas nuo skaitytojos, kuri nepanorėjo skelbti savo vardo. Moteris lankėsi Dituvos sendaikčių turguje ir štai ką ji ten rado:

Kavinukų kolekcija praturtėjo dar vienu kavinuku kavai už 6 litus.


Rėmai, kartu su paveikslėliu siuvinėtu kryželiu - 3 Lt. Galima naudoti tik rėmus.

Krištolo vaza vienišai rožei - 6 Lt. Nuotraukoje - be dekoracijos.

Kviestinių pietų iš šešių karštų, iš kurių yra vienas žuvies patiekalas, stalo įrankių rinkinys vienam asmeniui - 6 Lt.

Mėtų spalvos vazelė lauko gėlėms - 3 Lt.

O čia - topų topas. Paukščiukas - drožtukas.

Įdomu, gal jis kokius garsus leidžia, kai smailinamas pieštukas?

Va dėl ko man patinka baraklynai - juose niekad nežinai ką gali rasti. O kai randi, nenustoji stebėtis. Kaip ten toj dainoj buvo sakoma?

- Čik!
- Čirik.
- Čik?
- Čirik!
- Tik
Ne-
Ap-
Si-
Rik!!!

Tai ką mes darom su sendaikčiais?

Štai jau geras mėnuo ar du kai nebuvau jokiame baraklyne. Baigėsi ir vasara, o su ja - ir blusturgis Mokytojų namų kiemelyje. Kažko trūksta, neramu... Todėl šįkart - vienas didelis reportažas iš visų mano aplankytų turgelių rugsėjo mėnesį ir juose rasti trofėjai, kurie mane džiugina iki šiol.

Šį ekipažą sutikau pakeliui į Dituvą. Nesusilaikiau.

Ne, šuniuko nepirkau. Bet ir nežadinau - jis taip saldžiai miegojo! Bijojau. Bet jo snukutis! O ausys, ausys! Štai ką reiškia tikras nuovargis. Užfiksuota Dituvos sendaikčių turgelyje.

Šis stalviršis man visuomet buvo pats patraukliausias. Čia visada gali rasti labai stilingų, įdomių indų, taurių, stalo įrankių:Keistokas radinys - tualetinis staliukas -laikrodis, kurio stalčiuką atidarius, pasigirsta muzika. Taip ir nesupratau jo paskirties - čia žaislas ar papuošalų dėžutė? O gal vistik laikrodis? O gal židinio puošmena? Sutrikau.

Dar vienas žavingas radinys - medinis ruonis. Ak, jeigu aš turėčiau tokią figūrą!

Ką pirkau? Tortinę, senovinę, su auksiuku palei kraštą ir gėlytėmis aplinkui už 2 litus. Piešinys viduryje kiek pabraižytas, bet kas gi jį matys, jeigu ant jo gulės riebus "Napoleonas"?

Keturias plonyčio trapučio stiklo čierkutes už 10 litų. Ne taureles, bet čierkutes - bus smagu iš jų likerį laižyti, kai ateis į svečius rankdarbių sekta. Pirmą kartą teko fotografuoti tokį ploną stiklą - kurio net nesimato:

Vazelę raudoniems ikrams už 6 litus, be dekoracijos. Nuotraukoje vietoj ikrų - obuoliai.

Staltiesę įsigijau Mokytojų namų blusturgyje už 5 lt. Aš nesuprantu, ir kaip tos vokietės tokias baltas staltieses išlaiko? Matyt jų skalbimo milteliai tikrai Vokietijoje gaminti?

O šias lentynėles radau Rietavo turguje po 4 lt už vieną. Kol parvažiavau į Vilnių, pasigailėjau, kad nepaėmiau jų daugiau. Visą savaitę galvojau kaip aš vėl ten važiuosiu. O kai po savaitės nuvykau į Rietavą, radau ten megalentyną už tik 20 Lt!

O kaip jūsų apsilankymai turgeliuose, ar dar užsukate į juos, ką gero jūs nusipirkote?

Nors konkursas "Mano naftalininė vasara" pasibaigė kartu su vasara, po truputį grįštu prie klausimo, o tiksliau - prie pasiūlymo, kurį kažkada iškėliau, o skaitytojai džiaugsmingai palaikė. Taigi, vadovaudamasi mini apklausos rezultatais ir paskutinio konkurso suteiktais džiaugsmais siūlau ir kviečiu:

Jei turite įdomių radinių ar įspūdžių iš sendaikčių turgaus Lietuvoje ar užsienyje ir norite savo atradimo džiaugsmu pasidalinti su kitais, sukeliant jiems sveiką pavydo jausmą šio besaikio globalinio persivartojimo laikais - atsiųskite savo reportažą apie rastus trofėjus ar patirtus nuotykius sendaikčių turguje. Reportažas turi būti vienintelis ir nepakartojamas, - t.y. neskelbtas kitose priemonėse

Paminėkite kur lankėtės, jeigu tai - ne respublikinės reikšmės baraklynas, parašykite kaip jį rasti, kur prisiparkuoti, kokiomis dienomis jis vyksta, ką pirkote ir už kiek, kaip derėjotės, iš ko pirkote ir kitas įdomias, o gal net kuriozines detales - domina viskas.

Jūsų reportažą publikuosime kioske, rubrikoje "guest post", taip kaip tai padarė "naftalinės vasaros" konkursantės. Nuorodos į autorių, jo blogą ar jo wėwėwė - garantuojamos!

Ką manot jūs?