Iš anksto grupės vaikai piešia savo draugams piešinukus, mokytojas ant jų užrašo vaikų sakomus palinkėjimus. Ir tokį albumą jubiliatas gauna dovanų.
Tą dieną vaikas svarbiausias grupėje:
- jis uždega ir gesina žvakelių ant valgių stalo;
- jis kurį laiką yra papuošiamas karūna ir apsiaustu;
- jam ir visiems vaikams skaitomas tėvelių pasakojimas apie vaikučio pasiekimus per visus metus;
- paskui galvojamas noras ir pučiamos žvakės;
- tada valgomas tortas ar mamos keptas pyragas (šį sykį, deja, tai nebuvo mano keptas pyragas);
- ieškoma dovana (padaryta vaikų ir auklėtojų).
Pernykštis pasakojimas tapo knygele apie žirnelio augimą iki 4 metų.
Šiemet norėjosi kažko kitokio, kad vaikui būtų siurprizas.
Taigi nusprendžiau pagaminti Žygimanto norų ir svajonių knygą. Visiems vaikams buvo labai įdomu, kas gi slepiasi už durelių. atėjusi pasiimti Žygimanto pati mačiau, kaip jie sklaidė tą "namelį".
Kiekvieną kartą, kai matau, kaip mano sūnutis džiaugiasi ne krūva žaislų, ne naujais rūbais, o kažkuo, kas turi bent gabalėlį šilumos, jaučiuosi be galo laiminga. Matau, kaip vaikui svarbu, kad KAŽKĄ DĖL JO ar JAM gamina mama su tėčiu, vadinasi, mamai ir tėčiui jis yra labai svarbus.
Tada nebekyla klausimų ar minčių, ar verta žaisti tuos "vaikiškus žaidimus"...
Juk tėvai yra laimingiausi tada, kai laimingas jų vaikas ;-)
